Osho - Užmirstos šventų vietų ir ženklų paslaptis

Osho - Užmirstos šventų vietų ir ženklų paslaptis

Ši knyga kalba apie pamirštą šventų vietų, simbolių ir tradicijų prasmę. Pagrindinė gija, besitęsianti per visus Osho pokalbius ir meditacijas, yra plati vizija, aprėpianti ir laiko ribas peržengusią visų amžių išmintį, ir aukščiausią šiandienos, ir rytojaus mokslo bei žmonijos dvasingumo potencialą.

Šventyklos nėra kokių nors ekscentriškų keistuolių fantazijos rezultatas. Poreikis jas statyti slypi giliai žmonių pasąmonėje. Gal tie žmonės gyveno giliai miškuose, gal kalnuose, gal jie glaudėsi urvuose ar lakstė upių pakrantėmis – tai nesvarbu. Kad ir kur gyveno, jie statė šventyklas ar panašius statinius. Tų šventyklų įvaizdžiai jiems iškildavo iš pasąmonės. Žmonės nekopijuodavo kitų šventyklų, o statydavo savas. Įvairių žmonių pastatytos šventyklos skyrėsi, bet jų buvo visur.

Taip, šventyklos skiriasi vienos nuo kitų savo architektūra ir dizainu, bet visi, kas jas statė, jautė tą patį vidinį poreikį, juos stūmė į priekį tas pat troškimas. Kad ir kur gyventų žmonės, viename jų sąmonės kampelyje glūdi latentinė šventyklų sėkla…

– OSHO

APIE OSHO

 Osho nepripažįsta jokių skirstymų į kategorijas. Tūkstančiai jo pokalbių aprėpia labai platų temų spektrą – nuo individualių žmogaus prasmės paieškų iki pačių aktualiausių socialinių ir politinių problemų, su kuriomis šiandieną susiduria visuomenė. Ošo knygos – tai iš garso ir vaizdo įrašų nurašyti jo improvizuoti pokalbiai su tarptautinėmis auditorijomis. Pats jis apie tuos pokalbius sako taip: „Atminkite, kad mano žodžiai nėra skirti tik jums, aš taip pat kalbu ateities kartoms.“

Britų savaitraštis Sunday Times apibūdino Osho kaip „vieną iš tūkstančio žmonių, kurie kūrė XX amžių“. Amerikiečių rašytojas Tomas Robbinsas Osho pavadino „pavojingiausiu žmogumi nuo Jėzaus laikų“. O Indijos laikraštis Sunday Midday išrinko Osho į dešimtuką žmonių (drauge su Gandžiu, Nehru ir Buda), kurie pakeitė Indijos likimą. Pats Osho sako, kad jis padeda kurti sąlygas, kuriomis galėtų gimti naujas žmogus. Tą naują žmogų Osho dažnai apibūdina kaip „Zorbą ir Budą“ – tai reiškia, kad žmogus sugeba džiaugtis žemiškais malonumais, kaip tą darė graikas Zorba, ir drauge jis išsaugo Gautamos Budos ramybę.

Pagrindinė gija, besitęsianti per visus Osho pokalbius ir meditacijas, yra plati vizija, aprėpianti ir laiko ribas peržengusią visų amžių išmintį, ir aukščiausią šiandienos (ir rytojaus) mokslo bei technologijų potencialą.

Osho pagarsėjo savo revoliuciniu indėliu į vidinės transformacijos mokslą, o siūlydamas meditacijas jis įvertino pagreitėjusį šiuolaikinio gyvenimo ritmą. Jo unikali OSHO Aktyvioji Meditacija visų pirma padeda atsikratyti prote ir kūne susikaupusio streso. Išmokęs taip medituoti, žmogus kasdieniame gyvenime lengviau patiria ramybę ir beminčio atsipalaidavimo būseną.