Levas Tolstojus

Levas Tolstojus – rusų rašytojas, akademikas, grafas. Gimė 1828-08-28 turtingoje dvarininkų šeimoje, Tulos Gubernijoje. Išsilavinę tėvai mirė anksti. Vėliausiai tėvas, kai L.Tolstojui dar nebuvo nė 10 metų. Vaiko globą perėmė giminaičiai.

Levas Tolstojus trylikos metų kartu su globėjais persikėlė į Kazanę, o 1844 m. įstojo į Kazanės universitetą, mokėsi rytietiškų kalbų, bet vėliau perėjo į teisės studijas.

Studijų metais daug linksminosi, gėrė, todėl neveltui kentėjo mokslai. 1847 m. metė mokslus ir iškeliavo į Jasnaja Polianos dvarą, ten planavo mokytis savarankiškai. Tačiau ilgai neužsibuvo ir iškeliavo į Maskvą, vėliau į Peterburgas vis blaškydamasis ir nerasdamas savo vietos.

Vėliau L. Tolstojus kilo karjeros kariuomenėje laiptas, buvo drąsus ir narsus vadas, už tai gavo kelis valstybinius apdovanojimus. Tačiau reikia paminėti, kad tarnavimas armijoje jam buvo gana nuobodus.

Rašytojas mirė 1910-11-07 m. kai nusprendė pakeliauti į niekur. Važiuodamas traukinyje susirgo ir mirė Astachovo.

Žymiausias L. Tolstojaus palikimas - istorinis romanas „Karas ir taika“.

Levo Tolstojaus mintys:

• Jei gyvenimas tau nėra didžiausias džiaugsmas, tai tik todėl, kad tavo protas eina klaidingu keliu. (Levas Tolstojus)


• Be meilės galima kapoti malkas, gaminti plytas, kalti geležį, tačiau be meilės negalima bendrauti su žmonėmis. (Levas Tolstojus)


• Laimė slypi ne ten, kad tu gali padaryti tai, ką tu nori, bet ten, kad tu visada nori, ką tu darai. (Levas Tolstojus)


• Mylėti, vadinasi, gyventi gyvenimą to, kurį myli. (Levas Tolstojus)


• Anaiptol neverta skaityti visko, skaityti dera tik tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus. (Levas Tolstojus)


• Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. (Levas Tolstojus)


• Netikėkite žodžiais nei savo, nei kitų, tikėkite vien darbais tiek savo, tiek kitų. (Levas Tolstojus)


• Niekada neklausykite tų, kurie apie kitus kalba blogai, o apie jus gerai. (Levas Tolstojus)


• Žmonės, kaip upės: vanduo visur vienodas ir visur toks pats, bet kiekviena upė būna arba siaura, arba plati, arba rami... Taip ir žmonės... Kiekvienas žmogus turi visų žmonių savybių ir užuomazgų ir kartais... parodo vienas, kartais kitas ir dažnai būna nepanašus į save, likdamas vis dėlto pačiu savimi. (Levas Tolstojus)


• Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. (Levas Tolstojus)


• Juokas – tai žmonių meilė. (Levas Tolstojus)


• Jeigu žmonės valgytų tik labai išalkę ir maitintųsi paprastu, švariu ir sveiku maistu, jie nepažintų ligų ir jiems lengviau būtų valdyti savo sielą bei kūną. (Levas Tolstojus)


• Jei nedori žmonės susivienija, jie tampa jėga, tad padoriems žmonėms reikia padaryti tą patį. (Levas Tolstojus)


• Turėk tikslą visam gyvenimui, tikslą tam tikram savo gyvenimo tarpsniui, tikslą tam tikram laikui, tikslą metams, mėnesiui, savaitei, dienai, valandai ir minutei, aukok mažesnius tikslus dėl didesnių. (Levas Tolstojus)


• Bailus draugas blogiau už priešą, nes priešo saugaisi, o draugu pasikliauji. (Levas Tolstojus)


• Neapgalvojęs poelgio, būk neryžtingas, apgalvojęs, būk ryžtingas. (Levas Tolstojus)


• Būk geras ir stenkis, kad niekas nežinotų, jog tu geras. (Levas Tolstojus)


• Jei ieškai draugų be trūkumų, rizikuoji likti vienas. (Levas Tolstojus)


• Klysta tas, kas mano, kad daug žinoti yra privalumas. Svarbu ne žinių kiekis, o kokybė. (Levas Tolstojus)


• Neabejotina laimės sąlyga yra darbas: pirma, mėgstamas ir laisvas darbas, antra, fizinis darbas, žadinantis apetitą ir suteikiantis stiprų, ramų miegą. (Levas Tolstojus)


• Nepasitenkinimas savimi yra būtina protingo gyvenimo sąlyga. Tik šis nepasitenkinimas skatina tobulėti. (Levas Tolstojus)


• Kuo daugiau žmogus duoda žmonėms ir mažiau reikalauja sau, tuo jis geresnis; kuo mažiau duoda kitiems ir daugiau reikalauja sau, tuo jis blogesnis. (Levas Tolstojus)


• Žmonės savo kūnu skiriasi labai mažai, skirtumų beveik nėra; dvasiniai jų skirtumai – dideli, neišmatuojami. (Levas Tolstojus)


• Džiaugsmą pažinsi tada, kai žinosi, kas yra ašaros. (Levas Tolstojus)


• Dažnai žmonės didžiuojasi savo sąžiningumu tik todėl, kad turi trumpą atmintį. (Levas Tolstojus)


• Žodis – didis dalykas. Didis todėl, kad žodžiu galima suvienyti žmones, žodžiu galima ir išskirti juos, žodžiu galima skelbti meilę ir įžiebti nesantaiką, neapykantą. Saugokis žodžio, atstumiančio žmogų nuo žmogaus. (Levas Tolstojus)


• Aš tikiu Dievu, kuris man yra Dvasia, Meilė, visų dalykų Viešpats. Tikiu, kad jis yra manyje, kaip aš esu jame. (Levas Tolstojus)


• Savo gyvenimo tikslu galiu sąmoningai laikyti siekimą visapusiškai plėtoti visa, kas egzistuoja. (Levas Tolstojus)


• Vienas iš nuostabiausių paklydimų – manyti, kad žmogaus laimė yra nieko nedaryti. (Levas Tolstojus)


• Viskas ateina laiku tam, kuris moka laukti. (Levas Tolstojus)

Grįžti

Vinių lentos

=======================