Istorija apie Meilę

Kadaise Žemėje buvo ypatinga sala, kurioje gyveno visos žmogiškos vertybės ir jausmai. Vieną dieną jie pastebėjo, kad sala grimzta į vandenyną. Puolė visi kaip išmanydami gelbėtis, bet Meilė nespėjo, ir jai nebeliko laivo išsigelbėjimui. Meilė apsižvalgė ir.. ėmė iš nevilties šauktis pagalbos. Pro šalį plaukiantis Turtas atsisakė ją priimti į savo laivą, nes tarp nesuskaičiuojamų turtų Meilei nebeliko vietos..

Tuomet Meilė šūktelėjo, prašydama pagalbos nutolstančio Liūdesio, bet šis atsakė: - Atleisk, Meile, aš liūdžiu, ir kad išlikčiau liūdnas, aš privalau būti vienas..

Meilė pamatė Išdidumo laivą ir paprašė pagalbos, bet Išdidumas atsakė, kad Meilė sujauks harmoniją Išdidumo laive..

Tuo metu pro šalį plaukė Džiaugsmas, bet jis taip linksminosi, kad neišgirdo Meilės šauksmo.

Meilė labai nusiminė ir pravirko, bet staiga išgirdo balsą:

- Eikš, Meile, aš pasiimsiu tave.

Meilė atsigręžė ir pamatė senolį. Jis nuplukdė savo laiveliu ją iki sausumos ir nuplaukė toliau, o Meilė susigriebė, kad nepaklausė senolio vardo ir jam nepadėkojo..

Tuomet Meilė kreipėsi į Pažinimą: - Sakyk, Pažinime, kas per senolis mane išgelbėjo? Pažinimas atsakė: - Tai buvo Laikas. - Laikas? – nustebo Meilė, – bet kodėl jis mane išgelbėjo?

Pažinimas žvilgtelėjo į tą pusę, kur nuplaukė Laikas ir atsakė: - Todėl, kad tik Laikas žino, kokia svarbi gyvenime yra Meilė..

Grįžti

Vinių lentos

=======================