Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Kaip veikia greitasis skaitymas?
Sveiki, mano vardas Aivaras, esu knygos „Pažintis su greituoju skaitymu" autorius, greičiausiai skaitantis žmogus Lietuvoje ir 5 metus to mokau kitus. Aš jus supažindinsiu su įdomiu ir intriguojančiu dalyku - greituoju skaitymu. Mokymus vedu visoje Lietuvoje, įmonėse, švietimo įstaigose. 2012 metais su Vilniaus universiteto Filosofijos katedra darėme bendrą tiriamąjį darbą, kurio metu lyginome greitojo skaitymo efektyvumą, mūsų testuojamos grupės skaitymo produktyvumo bendras padidėjimas buvo 3.5 karto. Nuskambės intriguojančiai, bet ar galėtumete save įsivaizduoti knygą perskaitantį per valandą? O visą laikraštį per 15 minučių?
Greičiau skaityti gali kiekvienas žmogus, mano akimis žiūrint, tradicinis skaitymo būdas tai kaip lėtas važiavimas užstrigus kamštyje, nors galėtum važiuoti greičiau, bet esi apribotas įvairių dalykų. Tačiau gera žinia yra ta, jog iš to kamščio galima ištrūkti ir daugiau niekada gyvenime į jį nebepatekti. Daugiau nereikės gaišti laiko, varginti akių ar kankintis, kad nieko neprisimenate. Skaityti galima lengvai, greitai ir su dideliu malonumu.
Tradicinį skaitymą palyginus su greituoju skaitymu, mes pamatytume, jog be reikalo gaištame laiką, tai ką galėjome perskaityti per valandą skaitome tris valandas. Varginame savo akis iki tol, kol vaizdas pradeda lietis, dėl akių įtampos įsiskausta galva, akys parausta, o jei tai tęsiasi metai iš metų pradeda silpnėti regėjimas. Nespėjame su darbais, ypač jei turime įprotį į viską iš eilės gilintis ir užduotis atlikti pedantiškai, kartais matome, jog viską galėtume padaryti ir perskaityti greičiau, bet niekaip negalime atsikratyti įsišaknijusių įpročių, o kai esame pavargę ir turime sėdėti papildomas valandas, darbas darosi dar labiau neproduktyvesnis.
Taip pat daugelis žmonių jaučia vidinį nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą, jog greitai viską pamiršta, atrodo ką tik skaitei, viską puikiausiai supratai, o kai reikia po 5 minučių papasakoti draugui kažkur lyg būtų viskas išgaravę. Tada esi priverstas dar kartą skaityti, negana to, jog pirmąjį kartą teko skaityti lėtai, atsargiai ir sugaišant daug laiko. Viską tenka kartoti ir be garantijos, jog po antro perskaitymo prisiminsi geriau. Daugeliui žmonių dėl visų išvardintų dalykų skaitymas nėra malonus ir džiaugsmingas procesas, todėl jie verčiau renkasi televizorių, o ne knygą, ko pasekoje sustoja žmogaus tobulėjimas.
Aš lygiai taip pat esu sugaišęs marias laiko skaitydamas, esu perskaitęs knygų, kurių galbūt nereikėjo skaityti ir esu praktiškai pamiršęs 99 procentus to, ką skaičiau. 99 procentai informacijos, kurią kažkada laikiau investicija į save, konspektavau, pirkau knygas, gaišau laiką, viskas pamiršta ir kažkur dingę.
Kaip visa tai veikia? Mes skaitymą suprantame kaip labai paprastą procesą, tačiau skaitymą, būtų galima išskaidyti mažiausiai į 9 dalis. Būtent tų dalių visuma ir nulemia skaitymo greitį ir kokybę. Greitojo skaitymo pagrindinė idėja yra imti kiekvieną dalį atskirai ir ją treniruoti. Taip, kaip sporte, jei norite turėti raumeningą kūną, greičiausiai žinote, jog nėra tokio pratimo, kuris lavintų ir stiprintų visus raumenis iš karto. Turite daryti skirtingus pratimus, skirtingiems raumenims. Taip pat greitasis skaitymas turi tik jam būdingų pratimų, kurie nenaudojami niekur kitur, o kartais tuos pratimus skolinasi iš kitų disciplinų, pavyzdžiui iš atminties lavinimo pasiskolina pratimą geresniam teksto įsiminimui. Taigi iš kokių dalių susideda skaitymas?
- Koncentracija - gebėjimas greitai ir maksimaliai susikaupti.
- Atmintis - kiek kokybiškai ir ilgai prisimenate tai, ką skaitėte.
- Fotoatmintis - gebėjimas prisiminti nuotraukas, iliustracijas, spalvas, formas.
- Anticipacija - gebėjimas nuspėti teksto reikšmes.
- Periferika - skaitymo metu akimis aprėpiamas plotas, kuo jis didesnis, tuo geriau.
- Artikuliacija - skaitomų žodžių tarimas mintyse.
- Selektyvumas - gebėjimas analizuoti ir atsirinkti svarbiausią informaciją.
- Skaitymo įpročiai - regresija, skaitymo planavimas, konspektavimas.
- Psichologija - ribojantys įsitikinimai, buvimas komforto zonoje, netikėjimas savimi, galvojimas, jog „mano atmintis prasta, mano gebėjimai vidutiniai, man niekuomet nesisekė su knygomis, niekuomet nemėgau skaityti..." ir pan.
Kiekvieną šių komponentų galima tobulinti. Kuo labiau tobuliname, tuo labiau didėja skaitymo greitis ir kokybė.
Pratimas
Pereikime prie praktiškesnių dalykų. Ką galima nuveikti šiandien? Paimkite paprastą knygą ir pabandykite skaityti tik kas antrą žodį. Kas antrą žodį ryškiai sukirčiuokite mintyse, nesijaudinkite jei būsite netikslus ir netiksliai pasirinksite žodžius, nesistenkite atlikti visko 100 procentų tobulai, kartais gausis kas antras, kartais gausis kas trečias žodis, kartais susimaišysite. Tačiau neleiskite, kad tai sulėtintų tempą. Geriau netiksliai, bet didesniu nei įprastai tempu. Šio pratimo tikslas yra pajutimas, jog tuos žodžius, kurių neištarsite mintyse, galite atpažinti vizualiai. To pilnai pakaks, kad suprasti turinį ir išmokti palaikyti pastovų ritmą ir tai pirmas pratimas, kuris jus išveda iš komforto zonos.
Pabandykite taip perskaityti bent 10 knygos puslapių. Visą dėmesį fokusuokite tik į tai, jog ištariate mintyse stipriai tik kas antrą žodį ir palaikote spartesnį nei įprastai tempą. Šį pratimą tikrai pavyks atlikti.
Sėkmės
Aivaras Pranarauskas
Plačiau: DVD „Greitesnis ir efektyvesnis skaitymas“
