Mūsų tikslas: laimingi ir besišypsantys Jūsų veidai.
Liudas Vasiliauskas: Formų žaismas
Kodėl mums taip patinka viską stebėti, klausytis ar kitaip mėgautis pasauliu? Kodėl mes mėgstame visus tuos dalykus, kartais keistokus ar net žiaurius?
Slapta „narkomanija", kuria mes užsiimam, yra proto „pamerkimas" į įvairiausius dalykus. Protas yra lyg baltas patalas, kuris nusidažo ta spalva, į kurią ją pamerkei. Lyg vanduo, kuris virsta ta forma, į kurią vandenį supylei. Jis prisigeria to, į kur jis yra nukreipiamas, susilieja, ir tada mes galime patirti tikrų įdomybių.
Žmonės labai mėgsta muziką. Jie klausosi jos, ir protas, lyg beformis chameleonas, virsta muzikos forma, o mes patiriame žodžiais nenupasakojamą malonumą. Kiek daug žmonių mėgaujasi muzika. Jie gali tiesiog į ją susikoncentruoti, ten šokti, nejausdami kūno, ir užsimerkę ištirpti, nes protas susilieja su kažkuo visiškai nežemišku.
Išvystame gražų vaizdą (pvz. kalnus ar nuostabų šokį, erotinę sceną), protas virsta „tuo", ir mes patiriame nenusakomybę. Įsijaučiame į kalnų ramybę ir atsipalaiduojame, jaučiame šokio ritmą ar įsivaizduojame glamones ir panyrame į jas. Tai užburia, užhipnotizuoja, ir mes tuo mėgaujamės. Pamatome lygų ežero paviršių, ir protas, prisiėmęs tą formą, kaip mat nurimsta.
Žiūrėkite, kur „dedate" savo protą, nes jis pavirs „tuo", o Jūs su kartu su juo. Stebėkite, kad jis būtų palankioje kryptyje (ten kur Jūsų tikslas) ir mirkykite jį tarp tinkamų žmonių, geroje informacijoje. Leiskite blogiems dalykams būti ir tiesiog praplaukti, nes jeigu kovojate su negatyvumu (rūkymu, narkomanija, ar išvis bet kuo) - protą merkiate būtent į tai ir palaikote tuos „žalingus" dalykus, patys to nesuprasdami.
Protas pritraukia tai, ko jis yra prisigėręs. Į ką Jūs jį pamerkėte - apie tai mąstote, ir tai artėja. Pamatę žavų žmogų ir vidumi pajutę aistrą, gaminate dar daugiau aistros. Jausdami meilę, auginate ją. Galvodami apie tai, jog esate saugūs, gaunate saugumą ir jaukinatės jo dar daugiau. Lyg viskas ir aišku!
Mušeika galvoja apie... ir mušasi, ir mušasi. Romantikas puošiasi ir repetuoja eilėraščius ir gauna tai, ką pritraukia - romantiką. Turtuolis galvoja apie pinigus ir pritraukia juos.
Atrodo paprasta, bet ne visada išeina. Viena mažytė klaidelė yra manyti, jog norai pildosi. Skaudu sakyti, bet nė vienas noras neišsipildo. Išsipildo mintys, bet ne norai. Noras, tas mažas ar didelis nepasitenkinimo, trūkumo jausmas lieka. Išsipildymas jį laikinai pritildo, ir tada atrodo, jog noras išsipildė, bet vėliau jis išnyra dar stipriau. Kažkas panašaus vyksta, kai panardini kamuolį po vandeniu - jis vėliau stipriai šoka į viršų. Noras yra trūkumo jausmas, kuris, minčiai išsipildžius, nepasišalina ir tik trukdo pasiekti tikslą, nes kuria (vizualizuoja) trūkumą.
Jeigu galime būti be vieno ar kelėto norų, tai akivaizdu, jog galime būti visiškai be trūkumo jausmo - be jokio noro. Įsivaizduokite save be norų ir, kai tai darote, pabandykite surasti savyje bent vieną ribą! Drįstu sakyti, jog nerasite - Jūs beribis. Nėra norų - nėra ribų. Nėra ribų - nėra trūkumų, o tai reiškia, jog viskas yra Jūsų ir viskas Jums prieinama. Belieka susivokti.
Kokia Jūsų proto forma?
Ką pritraukiate Jūs?
Nori išmėgint? Medituok.
Paieškų pabaiga!
